kriuštuvas

kriuštùvas sm. (2) 1. žr. kruštuvas: Su kriuštuvù geriau bulvės susikriuša kaip su menturiu Brs. Bulves jau nusunkiau, nėra su kuo kriušti – kriuštùvo nerandu Skd. Nėr švankõs (įsibėgimo, įsisukimo) malant aguonas su kriuštuvu, reik malti su kirviu (kirvio kotu) Žd. Nuplauk tą kriuštùvą Ms. 2. piesta: Su penkiais kriuštùvais miežius kriuša Mšk. 3. įrankis kam mušti, daužyti: Kriuštuvu piktžolės kriušinėjamos rš. 4. košei sukriuštos bulvės, dar nepraskiedus vandeniu: Duokiat vaikams kriuštùvo gniaužtelę KlvrŽ.